Kūriniai ir projektai

"Kodas 7" (2025 m.) Skulptūrinis stiklas.

Skaičius septyni- nuo seno laikomas vienu iš sėkmės simbolių, lydinčių gyvenime, kaip ateities pranašas. Esu menininkė, Audronė Andrulevičienė, kuriu daugiausia gaminius iš stiklo, tačiau nevengiu ir panaudoti ir kitas, kartais alternatyvias medžiagas. Stiklas man ne tik unikali medžiaga pasižyminti savo transparentiškumu, bet ir trapumu. Kurdama šią darbų seriją reflektavau cikliškumo sampratą, bei stiklo ir jo formos trapumą bei mano santykį su medžiaga ir jos nestabilumu.

,,Kodas 7”- lyg užkoduotas informacijos blokas kalbantis pats už save. Atskleidžiantis gyvenimo kismės ir cikliškumo sampratą, manęs- kaip kūrėjos profesionalumą, bei medžiagos medžiagiškumo sampratą ir raidą šiuolaikiniame meno kontekste.

,,Between us” (2026 m.)

Meninio stiklo objektas tyrinėja ir tarsi formuoja nebylų klausimą ,,Kas yra tarp mūsų?”. Kūrinys užmezga tylų dialogą su žiūrovu – veidrodinis atspindys ne tik įtraukia stebėtoją į patį kūrinį, bet ir skatina permąstyti sąžinę, vidines paslaptis bei gyvenimo slėpinius šių dienų kontekste.

„Between us“ – tai erdvės ir žvilgsnio duotybė, kviečianti reflektuoti vidines godas, pamatyti save pačiame objekte ir tapti neatsiejama kūrinio dalimi.

,,Tapatumo iliuzija” (2025 m.) Skulptūrinis stiklas.

Žmogus- sutvėrimas, kuris visą gyvenimą pasmerktas ieškoti prasmės, tapatumo ir savasties. Tai tarsi iliuzija į geresnį žmogų, gyvenantį santarvėje su savimi. Trapi kūdikio figūra įprasmina pradžią, o stiklinis korys už jo – tvirtą, amžiną struktūrą, kurioje įsirašo kiekviena nauja gyvybė. Kūrinys atskleidžia gyvybės trapumo ir išliekamumo paradoksą. Tai priminimas, kad ilgaamžiškumas slypi ne tik žmoguje, bet ir kolektyviniame atminties, gamtos ir sąmonės tinkle.

Vitražo kūrimas: šviesos ir spalvų simfonija.

„Gimęs būti menininku“ (2026 m.)

Tai užkoduotas informacijos blokas, kuriame gimimas suvokiamas kaip tęstinis procesas, o ne pradžia. Kūrinys reflektuoja gyvenimo virsmą ir cikliškumą per atspindį, pasikartojimą ir medžiagos grįžtamąjį ryšį su savimi.

Instaliacija "Ecce homo" (2020 m.)

Savo kūryboje tyrinėju žmogaus, gamtos ir kultūros santykius. Eksperimentuoju su įvairiomis medžiagomis – stiklu, metalu, silikonu, plastiku ir kitais objektais. Man svarbus medžiagų dialogas ir jų simbolinės reikšmės, leidžiančios kalbėti apie žmogaus tapatybę, pažeidžiamumą, vidinį pasaulį ir nuolat kintantį santykį su aplinka.

„Svajonė“

Šiame kūrinyje atvėriau vaikystės langą – savotišką egzistencinį portalą tarp namų ir gyvenimo, tarp saugumo ir pavojaus, tarp tikra ir menama. Ant vaikystės palangės augau – skaičiau ir svajojau. O „pilnatyje“ tilpęs lopinėlis iš Brolių Grimų pasakos „Auksaplaukė“ man aiškiai primena, kad šį saugų bokštą vieną dieną visgi tenka palikti.